REACH reglamentas – tai Europos Sąjungos reglamentas, kuris buvo priimtas siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo rizikos, kurią gali sukelti cheminės medžiagos, ir tuo pat metu stiprinti ES cheminių medžiagų pramonės konkurencingumą. Juo taip pat skatinama taikyti alternatyvius cheminių medžiagų pavojingumo vertinimo metodus, siekiant sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių. 

Iš esmės REACH reglamentas taikomas visoms cheminėms medžiagoms; ne tik toms, kurios naudojamos pramoniniuose procesuose, bet ir kasdieniame mūsų gyvenime, pavyzdžiui, valymo produktuose, dažuose ir tokiuose gaminiuose kaip drabužiai, baldai ir elektros prietaisai. Todėl reglamentas turi poveikį daugumai ES įmonių.

REACH reglamente įmonėms nustatyta prievolė įrodyti. Kad laikytųsi reglamento, įmonės privalo nustatyti ir valdyti riziką, susijusią su cheminėmis medžiagomis, kurias jos gamina ir parduoda Europos Sąjungoje. Įmonės privalo įrodyti ECHA, kaip galima saugiai naudoti cheminę medžiagą, be to, jos privalo informuoti naudotojus apie rizikos valdymo priemones.

Jeigu rizikos veiksnių negalima valdyti, valdžios institucijos įvairiais būdais gali apriboti cheminių medžiagų naudojimą. Ilguoju laikotarpiu pavojingiausios cheminės medžiagos turėtų būti pakeistos mažiau pavojingomis medžiagomis.

REACH santrumpa reiškia cheminių medžiagų registraciją, įvertinimą, autorizaciją ir apribojimus. Reglamentas įsigaliojo 2007 m. birželio 1 d.

Kaip veikia REACH reglamentas?

REACH reglamente nustatytos informacijos apie cheminių medžiagų savybes ir pavojus rinkimo ir vertinimo procedūros.

Įmonės privalo įregistruoti savo chemines medžiagas ir kad tai padarytų, jos privalo bendradarbiauti su kitomis tą pačią cheminę medžiagą registruojančiomis įmonėmis.

ECHA gauna ir įvertina konkrečių registracijos dokumentacijų atitiktį reikalavimams, o ES valstybės narės įvertina atrinktas chemines medžiagas, kad išsiaiškintų pradinius susirūpinimą keliančius klausimus dėl poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai. Valdžios institucijos ir ECHA moksliniai komitetai įvertina, ar galima valdyti cheminės medžiagos keliamą riziką.

Valdžios institucijos gali uždrausti pavojingąsias chemines medžiagas, jeigu jų keliamos rizikos negalima valdyti. Jos taip pat gali nuspręsti apriboti cheminės medžiagos naudojimą arba taikyti jai išankstinės autorizacijos reikalavimą.

REACH reglamento poveikis įmonėms

REACH reglamentas daro poveikį pačioms įvairiausioms daugybėje sektorių veikiančioms įmonėms, net ir toms, kurios nemano, kad yra susijusios su cheminėmis medžiagomis.

Apskritai pagal REACH reglamentą galite atlikti vieną iš šių vaidmenų:

Gamintojas: jeigu gaminate chemines medžiagas savo reikmėms arba norėdami jas tiekti kitiems žmonėms (net jeigu jos skirtos eksportui), tuomet pagal REACH reglamentą tikriausiai turėsite tam tikrų prievolių.

Importuotojas: jeigu ką nors perkate iš užsienio (ne ES / EEE valstybių narių), tikėtina, kad pagal REACH reglamentą turėsite tam tikrų prievolių. Tai gali būti atskiros cheminės medžiagos, tolesniam pardavimui skirti mišiniai arba galutiniai produktai, pavyzdžiui, drabužiai, baldai arba plastiko gaminiai.

Tolesni naudotojai: dauguma įmonių naudoja chemines medžiagas ir kartais to net nesupranta, todėl jeigu savo pramoninėje arba profesinėje veikloje naudojate kokias nors chemines medžiagas, turite patikrinti, ar jums netaikomos kokios nors prievolės. Pagal REACH reglamentą jums gali būti taikomos tam tikros prievolės.

Ne ES įsteigtos įmonės: jei esate ne ES įsteigta įmonė, neprivalote laikytis prievolių pagal REACH reglamentą, net jei eksportuojate savo produktus į Europos Sąjungos muitų teritoriją. REACH reglamento reikalavimų, pavyzdžiui, registracijos, privalo laikytis Europos Sąjungoje įsteigti importuotojai arba Europos Sąjungoje įsteigtas ne ES gamintojo vienintelis atstovas.