Baterijų kūrimas ir gamyba yra strateginiai Europos prioritetai pereinant prie švarios energijos. Jos taip pat yra pagrindiniai Europos automobilių pramonėje naudojami komponentai. Pasaulinė baterijų paklausa sparčiai auga ir prognozuojama, kad iki 2030 m. ji padidės 14 kartų. Siekdama kuo labiau sumažinti šio augimo poveikį aplinkai ir atsižvelgdama į visuomenės pokyčius, naujas technologines tendencijas, rinkas ir baterijų naudojimo būdus, Europos Komisija pasiūlė 2020 m. priimti naują Baterijų reglamentą.
Reglamentas įsigaliojo 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir juo panaikinama Baterijų direktyva (Direktyva 2006/66/EB). Juo ir toliau ribojamas gyvsidabrio ir kadmio naudojimas baterijose ir nustatomas švino naudojimo nešiojamose baterijose apribojimas.
Reglamentu taip pat siekiama:
- stiprinti vidaus rinką užtikrinant vienodas veiklos sąlygas, šiuo tikslu nustatant bendrą taisyklių rinkinį;
- skatinti žiedinę ekonomiką;
- mažinti poveikį aplinkai ir socialinį poveikį per visą baterijos gyvavimo ciklą.
Baterijose naudojamų pavojingųjų medžiagų kiekio apribojimas
Reglamento 6 straipsnyje nustatyta baterijose esančių pavojingųjų medžiagų apribojimo sistema. Taip užtikrinama, kad baterijose naudojamos arba baterijų atliekose esančios medžiagos nekeltų nepriimtino pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai.
Iki 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks ataskaitą, kurioje nurodys baterijose esančias medžiagas, darančias neigiamą poveikį žmonių sveikatai, aplinkai arba perdirbimo procesams.
Komisija taip pat gali prašyti, kad ECHA parengtų pasiūlymą taikyti apribojimą pagal REACH reglamento XV priedą.
Pasiūlymą taikyti apribojimą taip pat gali pateikti ES valstybė narė.
