Saugos duomenų lapai

Saugos duomenų lapuose pateikiama informacija apie cheminės medžiagos ar mišinio savybes ir jų keliamus pavojus, naudojimo, šalinimo bei vežimo instrukcijos, taip pat pirmosios pagalbos, gaisrų gesinimo ir poveikio kontrolės priemonės. Saugos duomenų lapų formatas ir turinys yra nurodyti REACH reglamente. Tolesniems naudotojams turėtų būti teikiami šie saugos duomenų lapai: 

• cheminių medžiagų arba mišinių, kurie klasifikuojami kaip pavojingi pagal CLP,
• patvarių, biologiškai kaupiamų ir toksiškų (PBT) ar labai patvarių ir didelio biologinio kaupimosi potencialo (vPvB) cheminių medžiagų, arba
• cheminių medžiagų, kurios įtrauktos į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kandidatinį sąrašą.

Tačiau, jei cheminė medžiaga ar mišinys parduodami plačiajai visuomenei, SDL pateikti nereikia, nebent jo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas. 

Jei mišiniai nėra klasifikuojami kaip pavojingi, tačiau turi tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų, SDL reikėtų pateikti, jei jo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas. 

Saugos duomenų lapas turėtų būti nedelsiant atnaujintas, jei gaunama naujos informacijos apie pavojus ar jei reikia taikyti griežtesnes rizikos valdymo priemones. 

Kai tolesni naudotojai gauna saugos duomenų lapą, jie turi nustatyti rizikos veiksnius ir imtis reikiamų priemonių jiems tinkamai valdyti. Tiekėjai ir SDL gavėjai raginami patikrinti, ar yra pateikta reikiama informacija. ECHA ir teisėsaugos institucijos sukūrė šiam tikslui skirtą kontrolinį sąrašą. Tolesni naudotojai raginami pranešti savo tiekėjams apie gautų SDL netikslumus ar neatitiktis. 

Kai saugos duomenų lapai nėra būtini, tiekėjas vis tiek turi pateikti pakankamai informacijos apie saugų naudojimą. Jei kuriai nors cheminei medžiagai galioja apribojimas arba būtina autorizacija, reikėtų pateikti būtinus duomenis. Jei gaminiai turi daugiau nei 0,1 % (masės) cheminės medžiagos, įtrauktos į kandidatinį sąrašą, jų tiekėjai turi pateikti pakankamai informacijos, kad tolesni naudotojai ir platintojai gaminius galėtų naudoti saugiai.

Poveikio scenarijai

Poveikio scenarijuose pateikiama informacija apie tai, kaip galima kontroliuoti cheminių medžiagų poveikį darbuotojams, vartotojams ir aplinkai. Jei tiekimo grandinės bendrovė atliko cheminės saugos vertinimą pagal REACH, atitinkamus poveikio scenarijus reikėtų įtraukti kaip cheminės medžiagos saugos duomenų lapo priedą.

Suderinimas ir automatizavimas yra pagrindiniai veiksmingo informacijos teikimo aspektai. Siekiant tai praktiškai taikyti, buvo susitarta dėl bendro poveikio scenarijų formato ir buvo sukurtas standartinių frazių katalogas bei IT formatas (ESComXML). Taip sudarytos sąlygos automatiškai keistis suderinta informacija apie saugų cheminių medžiagų naudojimą tarp skirtingų tiekimo grandinės subjektų ir jų sistemų.

Kai tolesni naudotojai gauna poveikio scenarijus, jie turi patikrinti, ar scenarijai aprėpia jų cheminės medžiagos naudojimo būdus ir naudojimo sąlygas, arba imtis alternatyvių veiksmų.

Pavojingų mišinių ruošėjas turi nustatyti pagal poveikio scenarijus gautą tinkamą informaciją, taip pat geriausią šios informacijos pateikimo būdą.

Pramonė parengė du teiktinos informacijos nustatymo metodus. Vienas metodas, vadinamas „informacija apie saugų mišinių naudojimą" (SUMI), taikomas tais atvejais, kai sektoriaus organizacijos nustato tipiniams sektoriaus produktams ir naudojimo sritims taikytinas rizikos valdymo priemones. Jos sukuria SUMI rinkinius, kuriuose šis patarimas pateikiamas naudotojui patogiu būdu ir pagal sutartą šabloną.

Mišinių ruošėjai pasirenka jų produktui tinkamą SUMI ir patikrina, ar jis atitinka iš tiekėjų gautus poveikio scenarijus. Cheminių medžiagų tolesnių naudotojų koordinavimo grupė (angl. DUCC) paskelbė aiškinamąjį dokumentą.

Antrasis metodas, vadinamas „pagrindinių komponentų identifikavimu" (LCID), skirtas situacijoms, kai tinkamos SUMI nėra. Mišinio ruošėjas identifikuoja pagrindinius jo komponentus ir, atsižvelgdamas į pagrindinių komponentų rizikos valdymo priemones, gauna informaciją apie saugų mišinio naudojimą. Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) išleido LCID metodikos praktinį vadovą.

Mišinių ruošėjai gali pasirinkti įvairius būdus, kaip pateikti reikiamą informaciją, gautą atsižvelgiant į sudedamųjų cheminių medžiagų poveikio scenarijus: