In vitro metodai

In vitro („mėgintuvėlyje“) atliktas bandymas reiškia, kad jis atliekamas ne pačiame gyvame organizme ir paprastai atliekamas naudojant izoliuotus audinius, organus arba ląsteles.

In vitro duomenis galite naudoti, kad visiškai ar iš dalies įvykdytumėte informacijai keliamus reikalavimus, kuriems kitu atveju reikėtų surinkti duomenis, gaunamus atliekant bandymus su gyvais organizmais (in vivo bandymai).

In vitro metodai skirstomi į metodus, kurie atitinka tarptautiniu lygiu nustatytus tvirtinimo kriterijus, ir metodus, kurie šių kriterijų neatitinka. Atlikdami REACH registraciją, pirmenybę teikite gerai parengtiems metodams, kurie atitinka tarptautiniu lygiu nustatytus bandymų atlikimo kriterijus (pvz., Europos alternatyvių tyrimo metodų patvirtinimo centro (ECVAM) preliminaraus patvirtinimo kriterijus).

2016 m. pakeitus REACH reglamento VII ir VIII priedus, in vitro bandymų metodai tapo standartiniais tam tikrų toksikologinių savybių bandymo metodais.

Net jeigu taikėte in vitro metodą, kuris nėra patvirtintas tarptautiniu lygiu, savo registracijos dokumentacijoje vis tiek turite pateikti tyrimo rezultatus, kurie yra vienas iš surinktos informacijos šaltinių. Juos taip pat galite naudoti taikydami įrodomosios duomenų galios metodą arba pagrįsdami savo cheminių medžiagų grupavimą.

Patarimai

  • Pateikite aiškų ir išsamų rezultatų, bandymo sąlygų ir rezultatų aiškinimo aprašymą. Tai yra svarbu, jeigu tyrimas naudojamas kaip pagrindinis tyrimas arba juo grindžiamas įrodomosios duomenų galios metodas.
  • Aiškiai nurodykite metodui taikomus apribojimus.
  • Naudokite patvirtintą metodą (pageidautina). Įsitikinkite, kad rezultatai yra tinkami atsižvelgiant į klasifikaciją ir ženklinimą ir (arba) rizikos vertinimą ir kad pateikėte tinkamus ir patikimus dokumentus.
  • Taikydami in vitro metodą turite gauti patikimą informaciją, kuri yra palyginama su po standartinio bandymo gauta informacija. Jei taip nėra, tuomet jums gali prireikti atlikti in vivo bandymą.