Mikroplastikai

Plastikai yra svarbios medžiagos, kurių gausu mūsų buityje. Jos įvairiais būdais palengvina mūsų gyvenimą, be to, dažnai yra lengvesnės arba pigesnės nei alternatyvios medžiagos. Tačiau tinkamai nesunaikinti ar neperdirbti panaudoti plastikai gali ilgą laiką išlikti aplinkoje ir skilti į mažas pavojingas daleles – mikroplastikus. Mikroplastikai taip pat gali būti gaminami specialiai ir sąmoningai dedami į produktus. Be to, kai kuriuose plastikuose yra pavojingų cheminių medžiagų, kurios gali turėti neigiamą poveikį gamtai arba žmogaus sveikatai.

Mikroplastikai – tai labai mažos plastikinės dalelės (dažniausiai mažesnės nei 5 mm). Jos gali susiformuoti savaime dėvintis ir plyštant didesnėms plastiko detalėms, įskaitant sintetinės tekstilės gaminius. Mikroplastikai taip pat gali būti gaminami specialiai ir sąmoningai dedami į konkrečią paskirtį turinčius produktus, pvz., veido ar kūno valomuosiuose kremuose naudojamos šveičiamosios granulės. Į aplinką išsiskyrę mikroplastikai gali patekti į gyvūnų, įskaitant žuvis ir vėžiagyvius, organizmus ir vėliau gali būti suvartojami kaip maisto produktai.

Atsižvelgdamos į aplinkai ir žmonių sveikatai kylantį pavojų, kelios ES valstybės narės nustatė arba pasiūlė nustatyti nacionalinius draudimus sąmoningai naudoti mikroplastikus tam tikrose vartojimo prekėse, visų pirma tai pasakytina apie nuplaunamų kosmetikos gaminių mikrogranules, kuriuose jos naudojamos kaip šveičiamosios ir valomosios medžiagos.

Neseniai Europos Komisija paskelbė tyrimą, kuriame pateikta papildomos informacijos apie sąmoningą mikroplastiko dalelių naudojimą produktuose ir jų keliamą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) taip pat persvarstė turimą medžiagą apie maiste aptinkamus mikroplastikus ir nanoplastikus.

Laikydamasi REACH procedūrų dėl aplinkai ar sveikatai pavojų keliančių medžiagų ribojimo, Komisija paprašė ECHA įvertinti mokslinius įrodymus, siekiant imtis ES lygmens reglamentavimo veiksmų dėl sąmoningai į bet kokius produktus dedamų mikroplastikų. Europos Komisija įgyvendina ir kitą projektą, kuriame nagrinėjamos galimybės mažinti mikroplastikų išsiskyrimą vandens aplinkoje.

Kokiose įprastose vartojimo prekėse galima rasti sąmoningai įdėtų mikroplastikų? 

Sąmoningai įdėtos mikroplastiko dalelės naudojamos įvairiuose ES rinkai pateikiamuose produktuose, pvz., tam tikruose kosmetikos ir asmens higienos produktuose, plovikliuose, valymo priemonėse, dažuose, naftos ir dujų pramonėje naudojamuose produktuose ir kaip srovinio abrazyvinio apdirbimo priemonė.

Vartojimo prekėse mikroplastiko dalelės geriausiai žinomos kaip abrazyvinės medžiagos (pvz., kosmetikos gaminiuose naudojamos šveitimo ir poliravimo medžiagos, dar vadinamos mikrogranulėmis), tačiau gali atlikti ir kitas funkcijas, pvz., padėti kontroliuoti produkto tąsumą (tirštumą), išvaizdą ir stabilumą.

Be to, ECHA stebi produktus, iš kurių mikroplastikai išsiskiria savaime naudojant produktus pagal paskirtį, pvz., žemės ūkyje naudojamos maistingosios granulės.

Kaip mikroplastikai gali prisidėti prie aplinkos taršos?

Apytiksliai 2–5 proc. visų pagamintų plastikų atsiduria vandenynuose. Dalis jų – mikroplastikų pavidalu.

Šiuo metu manoma, kad sąmoningai į produktus dedami mikroplastikai sudaro tik palyginti mažą dalį visų jūrose atsidūrusių plastikų. Tačiau dėl jų problemų gali kilti ir čia, mūsų vidaus vandenyse ir dirvožemyje. Reaguodamos į tai, kelios šalys, įskaitant kelias ES valstybes nares, ėmėsi veiksmų, siekdamos apriboti mikroplastikų naudojimą.

Rengiami pasiūlymai dėl apribojimų

2018 m. sausio mėn. ECHA paskelbė, kad išnagrinės, ar būtina ES mastu riboti produktų, į kuriuos sąmoningai dedama mikroplastikų dalelių, pateikimą rinkai, jų naudojimą arba panaudojimo būdus, kai į aplinką savaime išsiskiria mikroplastiko dalelės.

Pradėjusi pirmąją šio tyrimo dalį, agentūra paskelbė kvietimą teikti įrodymus ir informaciją apie sąmoningai dedamus mikroplastikus. Kvietimu siekiama surinkti informaciją apie visus įmanomus sąmoningus produktuose esančių mikroplastiko dalelių panaudojimo būdus. Surinkta informacija bus naudojama siekiant nustatyti, ar tie naudojimo būdai kelia pavojų, ir įvertinti bet kokio galimo apribojimo socialinį ir ekonominį poveikį.

2018 m. gegužės mėn. surengtas suinteresuotųjų subjektų praktinis seminaras, siekiant aptarti svarbiausius su apribojimu susijusius klausimus. Atsižvelgdama į praktinio seminaro rezultatus, 2018 m. liepos mėn. ECHA paskelbė dokumentą dėl cheminės medžiagos identifikavimo ir galimo mikroplastikų panaudojimo būdų apribojimo masto.

Kvietimas teikti informaciją paskelbtas 2018 m. kovo 28 d., o ją baigta rinkti 2018 m. gegužės 11 d.